Kasmet vaikų gimtadieniai man tarsi atveria akis – pamatau vis daugiau naujų vaikų ir suprantu, kokie jie skirtingi. Šiais metais ir vėl važiavau pas brolį į jo mergaitės gimtadienį. Onutei suėjo jau ketveri metukai. Kai kurie dalykai man padarė didelį įspūdį.
Kaip atrodė šventė
Pati šventė, kaip ir visi vaikų gimtadieniai, buvo miela. Tėveliai išnuomojo batutą, kur vaikai linksmai šokinėjo bei kone šantažu bandė ir mane įtraukti į savo žaidimus. Vos tik atvykau, gavau smulkią ataskaitą iš vienos Onutės draugės (penkiametės) apie tai, koks batutas buvo praėjusį kartą, ir kuo jis skiriasi nuo šių metų. Kaip supratau, šiais metais mažesnis. Prisiminiau savo gimtadienius, kai didžiausia pramoga būdavo leidimas pažaisti su lapų ir kaštonų krūvomis lauke ir nusišypsojau. Vaikai niekada neturi saiko. Kitos mergaitės pasakojo, kad vaikų gimtadieniai vyksta specialiuose žaidimų kambariuose, ir kad būtent ten jos pačios atšvenčia. Ant stalo buvo vienas iš tokių tortų, kur konditerės bando išraityti kažką unikalaus, tačiau gaunasi ne visai kaip iš paveikslėlio.